Linux nuo nulio – internetinis priedas

Kiekvienas skyrelis prasideda patikrinimo data ir šaltiniais. Taisyklė ta pati kaip knygoje: jei šis puslapis ir oficiali dokumentacija nesutampa – teisi dokumentacija. Komandas kopijuok tik iš čia arba iš oficialaus šaltinio, ne iš atsitiktinio tinklaraščio.

Knygos pavyzdžiuose naudojamas darbalaukio vartotojas ona, serverio vartotojas admin, serverio adresas 203.0.113.10 ir domenas ona-svetaine.lt. Visur įrašyk savo reikšmes.

Turinys

• Versijų lentelė
• Docker diegimas Ubuntu 26.04 serveryje
• Ollama diegimas
• Mažas modelis pradžiai
• Open WebUI už nginx
• Kelias B: tiekėjo API nustatymai, modeliai ir kainos
• VPS tiekėjo pasirinkimas
• Domenas ir registratorius
• Let’s Encrypt ir certbot
• Kopija „kitur“: debesija ir šifravimas
• Disko vieta: žurnalai ir Docker
• Programų formatai: .deb, .AppImage, Flatpak
• Nuorodos (E priedo atnaujinimai)
• Spalvotos figūros
• Komandų kopijavimas
• Klaidų sąrašas (errata)

Versijų lentelė

Kaip pasitikrinti savo versijas:

cat /etc/os-release
docker --version
git --version
nginx -v

Pastaba apie nginx. Jei nginx įdiegei iš Ubuntu 26.04 saugyklų (sudo apt install nginx, kaip knygoje), nginx -v parodys 1.28.3, o ne 1.30.x. Knygoje naudojamos direktyvos (server, listen, server_name, location, proxy_pass, client_max_body_size) yra pagrindinės ir veikia abiejose šakose vienodai.

Docker diegimas Ubuntu 26.04 serveryje

Tai eilutės, kurių knygos 22 skyriuje sąmoningai nėra. Jos atkartoja oficialų puslapį „Install Docker Engine on Ubuntu“. Ubuntu 26.04 LTS (Resolute) yra oficialiai palaikomų versijų sąraše (kartu su 24.04 ir 22.04). Dirbi serveryje, prisijungusi per SSH vartotoju admin.

0. (Nebūtina šviežiame serveryje) Pašalink konfliktuojančius paketus. Jei serveryje kas nors jau buvo diegta iš Ubuntu saugyklų (docker.io, podman-docker ir pan.), oficiali instrukcija liepia juos pirmiausia pašalinti:

sudo apt remove $(dpkg --get-selections docker.io docker-compose docker-compose-v2 docker-doc docker-buildx podman-docker containerd runc | cut -f1)

Jei nė vienas iš šių paketų neįdiegtas, apt tiesiog praneš, kad nėra ką šalinti.

1. Saugyklos raktas.

sudo apt update
sudo apt install ca-certificates curl
sudo install -m 0755 -d /etc/apt/keyrings
sudo curl -fsSL https://download.docker.com/linux/ubuntu/gpg -o /etc/apt/keyrings/docker.asc
sudo chmod a+r /etc/apt/keyrings/docker.asc

Čia curl tik atsisiunčia rakto failą į /etc/apt/keyrings/docker.asc – nieko nevykdo.

2. Saugyklos aprašas (deb822 formatas, failas docker.sources).

sudo tee /etc/apt/sources.list.d/docker.sources <<EOF
Types: deb
URIs: https://download.docker.com/linux/ubuntu
Suites: $(. /etc/os-release && echo "${UBUNTU_CODENAME:-$VERSION_CODENAME}")
Components: stable
Architectures: $(dpkg --print-architecture)
Signed-By: /etc/apt/keyrings/docker.asc
EOF

Kopijuok visą bloką iki paskutinės eilutės EOF imtinai. Patikra: cat /etc/apt/sources.list.d/docker.sources – eilutėje Suites: turi būti resolute, eilutėje Architectures: – amd64 (arba arm64).

3. Paketų diegimas.

sudo apt update
sudo apt install docker-ce docker-ce-cli containerd.io docker-buildx-plugin docker-compose-plugin

4. Patikra.

docker --version
systemctl status docker
sudo docker run hello-world

docker --version – numeris prasideda 29; systemctl status docker – active (running) (išeini su q); hello-world konteineris išveda pasveikinimą, prasidedantį Hello from Docker!.

5. Darbas be sudo. Kaip knygoje:

sudo usermod -aG docker admin

Tada atsijunk (exit) ir prisijunk per SSH iš naujo. Patikra: docker ps be sudo atsako tuščia lentele.

Svarbu. Oficiali Docker dokumentacija sako tiesiai: docker grupė suteikia root lygio teises. Į ją įtrauk tik tą vartotoją, kuriam duotum ir sudo.

Svarbu. Docker publikuojami prievadai apeina ufw taisykles – tai oficialiai dokumentuota. Todėl knygoje prievadai rašomi su 127.0.0.1: priekyje, pavyzdžiui, "127.0.0.1:3000:8080".

Ollama diegimas

A būdas: oficialus diegimo scenarijus (kaip knygoje)

curl -fsSL https://ollama.com/install.sh | sh

Svarbu. Ši eilutė parsisiunčia ir iš karto įvykdo svetimą scenarijų. Taisyklė iš knygos: tik iš šaltinio, kuriuo pasitiki (čia – oficiali Ollama svetainė), ir geriausia perskaičius. Nori pirmiausia pažiūrėti, ką jis darytų? Atsisiųsk be vykdymo, perskaityk ir tik tada paleisk:

curl -fsSL https://ollama.com/install.sh -o /tmp/ollama-install.sh
less /tmp/ollama-install.sh
sh /tmp/ollama-install.sh

Patikra: systemctl status ollama – active (running). Atnaujinti Ollama galima tuo pačiu scenarijumi (paleidi jį dar kartą).

B būdas: rankinis diegimas su systemd (be scenarijaus)

Jei nenori vykdyti scenarijaus, oficiali dokumentacija aprašo rankinį kelią. Pavyzdys – įprastam amd64 serveriui (ARM serveryje adrese amd64 pakeisk į arm64).

1. Atsisiųsk ir išskleisk programą į /usr:

curl -fsSL https://ollama.com/download/ollama-linux-amd64.tar.zst | sudo tar x -C /usr

Čia curl perduoda archyvą ne apvalkalui, o tar – niekas nevykdoma, tik išskleidžiama. Archyvas suspaustas zstd formatu; jei tar skundžiasi, kad negali jo išskleisti, pirmiausia įdiek sudo apt install zstd ir pakartok. Patikra: ollama -v.

2. Sukurk sisteminį vartotoją ollama:

sudo useradd -r -s /bin/false -U -m -d /usr/share/ollama ollama
sudo usermod -a -G ollama $(whoami)

3. Sukurk paslaugos failą: sudo nano /etc/systemd/system/ollama.service, turinys:

[Unit]
Description=Ollama Service
After=network-online.target

[Service]
ExecStart=/usr/bin/ollama serve
User=ollama
Group=ollama
Restart=always
RestartSec=3

[Install]
WantedBy=multi-user.target

(Oficialiame pavyzdyje dar yra eilutė Environment="PATH=$PATH" – diegimo scenarijus į ją įrašo tavo tuometinį PATH. Rankiniame faile ji nebūtina, nes ExecStart nurodo pilną kelią /usr/bin/ollama.)

4. Įjunk ir paleisk:

sudo systemctl daemon-reload
sudo systemctl enable ollama
sudo systemctl start ollama

Patikra: systemctl status ollama – active (running).

OLLAMA_HOST: kur Ollama klauso

Numatyta Ollama klauso tik 127.0.0.1, prievadu 11434 – iš tinklo ji nepasiekiama. Knygos projektui to ir reikia: nieko keisti nereikia.

Jei kada nors reikės pakeisti adresą ar kitą nustatymą, jis rašomas ne į patį paslaugos failą, o į papildinį (angl. override):

sudo systemctl edit ollama.service

Atsidariusiame redaktoriuje, skiltyje [Service], įrašyk, pavyzdžiui:

[Service]
Environment="OLLAMA_HOST=127.0.0.1:11434"

Tada:

sudo systemctl daemon-reload
sudo systemctl restart ollama

Pavojinga komanda. OLLAMA_HOST=0.0.0.0:11434 atveria Ollama visam tinklui – be jokio slaptažodžio. Nedaryk to VPS serveryje. Jei Ollama reikia pasiekti iš išorės, statyk ją už nginx su HTTPS ir prieigos kontrole.

Modeliai Linux sistemoje saugomi /usr/share/ollama/.ollama/models. Kitą katalogą nurodo kintamasis OLLAMA_MODELS (tuo pačiu systemctl edit būdu); vartotojas ollama turi turėti jame skaitymo ir rašymo teises.

Mažas modelis pradžiai

Knygoje vietoj modelio vardo rašoma <modelis>. Pradžiai siūlome:

llama3.2:1b

ollama run llama3.2:1b

Konteineryje (24 skyriaus compose failas):

docker compose exec ollama ollama pull llama3.2:1b

Kiti maži modeliai iš Ollama bibliotekos, jei norisi palyginti:

Kiek RAM reikia? Ollama biblioteka tikslių RAM reikalavimų nenurodo, todėl čia jų ir nerašome. Atsargi taisyklė: modeliui veikti reikia bent tiek laisvos RAM, kiek sveria jo failas, ir dar šiek tiek darbui. Tikrink savo serveryje:

free -h
ollama ps

free -h stulpelyje available parodo, kiek atminties laisva; ollama ps (kol modelis įkeltas) stulpelyje SIZE parodo, kiek jis iš tikrųjų užima. Jei available – mažiau nei modelio dydis, rinkis mažesnį modelį arba kelią B.

Atnaujinta. Dydžiai ir žymos (angl. tags) Ollama bibliotekoje keičiasi. Prieš parsisiųsdama pažiūrėk modelio puslapį https://ollama.com/library/<vardas>/tags. Mažiausi modeliai atsako greitai, bet paprasčiau; lietuviškai jie dažnai rašo su klaidomis – tai normalu tokio dydžio modeliams.

Open WebUI už nginx

Knygoje naudojama sąsaja – vis dar Open WebUI; tinkamesnės pakaitalo šiuo metu nesiūlome. Oficialus atvaizdas tas pats: ghcr.io/open-webui/open-webui:main, duomenys – /app/backend/data, sąsaja konteineryje klauso 8080.

Du papildymai prie knygos nginx bloko, kuriuos rekomenduoja oficiali Open WebUI dokumentacija:

1. proxy_buffering off; ir proxy_cache off; – be jų nginx gali „perkarpyti“ gyvai siunčiamą atsakymą, ir pokalbyje matysi sugadintą formatavimą (matomi ##, **, trūksta žodžių).
2. Kintamasis CORS_ALLOW_ORIGIN sąsajos konteineryje – už tarpinio serverio be jo gali neveikti WebSocket ryšys.

Visas blokas failui /etc/nginx/sites-available/ai:

server {
    listen 80;
    listen [::]:80;
    server_name ai.ona-svetaine.lt;

    client_max_body_size 50M;

    location / {
        proxy_pass http://127.0.0.1:3000;
        proxy_http_version 1.1;
        proxy_set_header Upgrade $http_upgrade;
        proxy_set_header Connection "upgrade";
        proxy_set_header Host $host;
        proxy_set_header X-Real-IP $remote_addr;
        proxy_set_header X-Forwarded-For $proxy_add_x_forwarded_for;
        proxy_set_header X-Forwarded-Proto $scheme;

        proxy_buffering off;
        proxy_cache off;
    }
}

Compose faile, sąsajos environment: dalyje, pridėk eilutę su savo adresu:

    environment:
      - OLLAMA_BASE_URL=http://ollama:11434
      - CORS_ALLOW_ORIGIN=https://ai.ona-svetaine.lt

Toliau – kaip knygoje: docker compose up -d, sudo nginx -t, sudo systemctl reload nginx, sudo certbot --nginx -d ai.ona-svetaine.lt.

Jei modelio atsakymai labai ilgi ir nutrūksta, oficiali dokumentacija siūlo pailginti laukimo laiką tame pačiame location bloke: proxy_read_timeout, proxy_send_timeout (jų pavyzdyje – 1800 sekundžių ilgoms užduotims). Mažam modeliui to paprastai nereikia.

Svarbu. Prievadų eilutė ir toliau "127.0.0.1:3000:8080". Be 127.0.0.1 sąsaja atsivertų visam internetui, apeidama ufw.

Kelias B: tiekėjo API nustatymai, modeliai ir kainos

Modelio vardas ir kainos (23 skyrius)

• Knygos pavyzdyje naudojamas gpt-6-luna 2026-09-24 tebėra OpenAI modelių sąraše kaip efektyviausias (pigiausias) pagrindinis modelis. Komanda 23 skyriuje tinka be pakeitimų.
• Kainos už žetonus keičiasi, todėl jų čia neperrašome – žiūrėk oficialius kainų puslapius:
  • OpenAI: https://developers.openai.com/api/docs/pricing
  • Anthropic (Claude): https://platform.claude.com/docs/en/about-claude/pricing
• Dabartiniai modelių vardai:
  • OpenAI: https://developers.openai.com/api/docs/models
  • Anthropic: https://platform.claude.com/docs/en/about-claude/models/overview

Open WebUI su tiekėjo API (24 skyrius, kelias B)

Open WebUI jungiasi prie bet kurio su OpenAI suderinamo API per du kintamuosius: OPENAI_API_BASE_URL (API adresas) ir OPENAI_API_KEY (raktas).

1. Failas ~/ai-paslauga/.env (teisės chmod 600, kaip knygoje) su viena eilute:

OPENAI_API_KEY=sk-...

Vietoj sk-... – tavo tikras raktas iš tiekėjo raktų puslapio. Šio failo niekada nedėk į Git ir niekam nesiųsk.

2. ~/ai-paslauga/compose.yaml keliui B – be ollama konteinerio ir be depends_on:

services:
  sasaja:
    image: ghcr.io/open-webui/open-webui:main
    restart: unless-stopped
    environment:
      - ENABLE_OLLAMA_API=false
      - OPENAI_API_BASE_URL=https://api.openai.com/v1
      - OPENAI_API_KEY=${OPENAI_API_KEY}
      - CORS_ALLOW_ORIGIN=https://ai.ona-svetaine.lt
    volumes:
      - sasaja-duomenys:/app/backend/data
    ports:
      - "127.0.0.1:3000:8080"

volumes:
  sasaja-duomenys:

${OPENAI_API_KEY} – tai tik kintamojo vardas: docker compose reikšmę pats paima iš .env failo tame pačiame kataloge. Pats raktas compose faile neatsiranda.

3. docker compose up -d, tada patikra: docker compose ps rodo Up.

Svarbu. Open WebUI OPENAI_API_BASE_URL ir OPENAI_API_KEY perskaito tik pirmojo paleidimo metu ir išsaugo savo duomenų tūryje. Jei vėliau pakeisi raktą .env faile, sąsaja jo nepamatys – naują raktą ar adresą įrašyk sąsajos administratoriaus nustatymuose: Settings → Admin → Connections.

Kitas tiekėjas. Bet kuris tiekėjas, siūlantis su OpenAI suderinamą API, jungiamas taip pat – pakeiti tik OPENAI_API_BASE_URL į jo dokumentacijoje nurodytą adresą ir raktą .env faile.

Anthropic (Claude). Anthropic turi su OpenAI SDK suderinamą sluoksnį, adresas https://api.anthropic.com/v1/, raktas – Claude API raktas. Tačiau pati Anthropic dokumentacija rašo, kad šis sluoksnis skirtas išbandyti ir palyginti modelius, o ne ilgalaikiam ar gamybiniam naudojimui, ir dalis parametrų jame ignoruojama. Ar su juo veikia visos Open WebUI funkcijos, nepatikrinome – nežinoma. Pilnam funkcionalumui Anthropic rekomenduoja savo tiesioginį Claude API.

VPS tiekėjo pasirinkimas

Kriterijai (tie patys penki kaip 16 skyriuje): duomenų centras Europoje; kaina; atsarginės kopijos; web konsolė (privaloma!); Ubuntu 26.04 LTS atvaizdas.

Kainos. Kainų čia sąmoningai nerašome: jas nustato tiekėjai, jos keičiasi ir priklauso nuo plano, regiono ir PVM. Palygink tiekėjų kainų puslapiuose tą pačią dieną, tą patį planą (1–2 GB RAM, 1 branduolys) – ir būtinai pažiūrėk, kiek kainuoja atsarginės kopijos.

Palyginimas – tik tai, ką patikrinome oficialioje tiekėjo dokumentacijoje. „Nepatikrinta“ reiškia, kad patikrink pati tiekėjo puslapyje.

Sąrašas trumpas, neišsamus ir nėra reklama: už nuorodas niekas nemoka. Pirmieji du tiekėjai eina pirmi tik todėl, kad jų duomenis pavyko patikrinti oficialioje dokumentacijoje. Vietinių Lietuvos VPS tiekėjų dar nepalyginome – kol to nėra, taikyk tuos pačius penkis kriterijus ir paklausk tiekėjo tiesiai: „Ar turite Ubuntu 26.04 LTS atvaizdą ir web konsolę?“

Domenas ir registratorius

.lt vardai. .lt sritį administruoja DOMREG – registras. Jis domenų tiesiogiai neparduoda: vardą registruoji pas akredituotą paslaugų teikėją. Oficialūs sąrašai:

• Lietuvos akredituoti teikėjai: https://www.domreg.lt/paslaugu-teikejai/lietuvos-akredituoti-paslaugu-teikejai/
• Užsienio akredituoti teikėjai: https://www.domreg.lt/paslaugu-teikejai/uzsienio-akredituoti-paslaugu-teikejai/

Tarptautinės sritys (.com, .net, .eu ir kt.). Jas parduoda registratoriai; .com tipo sritims – ICANN akredituoti registratoriai, jų oficialus sąrašas: https://www.icann.org/en/accredited-registrars

Kodėl kainos skiriasi. Kiekvienos srities didmeninę kainą ir taisykles nustato tos srities registras: .lt – DOMREG, .com ir kitoms bendrosioms sritims – jų registrai pagal sutartis su ICANN, kuri prie bendrųjų sričių registracijų prideda ir savo mokestį. Registratorius prie didmeninės kainos prideda savo antkainį. Todėl ta pati sritis pas skirtingus registratorius kainuoja skirtingai, o skirtingos sritys – skirtingai net pas tą patį registratorių. Konkrečių kainų čia nerašome – jos keičiasi.

Kaip rinktis registratorių:

1. Lygink pratęsimo kainą, ne tik pirmųjų metų: pirmieji metai dažnai pigesni.
2. Skydelyje turi būti galima pačiai tvarkyti DNS įrašus (A, AAAA, CNAME) – to reikės 17 skyriuje.
3. Patikrink, ar lengva perkelti domeną pas kitą registratorių.
4. Dviejų veiksnių prisijungimas prie paskyros – domeno praradimas skaudesnis nei serverio.

Vienas pavyzdys, kaip registratoriai skiriasi modeliu: Cloudflare Registrar savo dokumentacijoje rašo, kad ima tik registro ir ICANN mokesčius, be antkainio. Ar jis registruoja .lt vardus, nepatikrinome – nežinoma.

Let's Encrypt ir certbot

Sertifikatų galiojimas keičiasi:

Nuo 2026-05-13 galima savo noru rinktis profilį tlsserver su 45 dienų sertifikatais; yra ir shortlived profilis su 6 dienų sertifikatais. Knygos skaitytojai nieko rinktis neturi: numatytasis profilis tinka.

Ką tai reiškia tau: nieko rankinio. certbot atnaujina sertifikatą pats, kai lieka maždaug trečdalis galiojimo. Svarbu tik tai, kad automatinis atnaujinimas veiktų – tikrink knygos komanda:

sudo certbot renew --dry-run
systemctl list-timers | grep certbot

El. laiškų nebus. Let’s Encrypt įspėjimų apie besibaigiančius sertifikatus nebesiunčia nuo 2025-06-04. Todėl renew --dry-run kartą per mėnesį – geras įprotis.

apt ar snap? Knygoje certbot diegiamas iš Ubuntu saugyklų: sudo apt install certbot python3-certbot-nginx (Ubuntu 26.04 saugyklose – certbot 4.0.0). Tai veikia. Certbot kūrėjų (EFF) puslapis rekomenduoja diegti per snap; jei renkiesi tą kelią, pirmiausia pašalink apt versiją ir sek oficialia instrukcija. Nemaišyk abiejų būdų viename serveryje.

Kopija „kitur“: debesija ir šifravimas

Kur gali keliauti „kitur“ kopija

• Tavo namų kompiuteris – knygos 18 skyriaus kelias (rsync per SSH). Nemokamas, bet priklauso nuo tavo disko.
• Antras serveris arba saugykla, pasiekiama per SFTP – tas pats SSH principas, tik kopija gyvena kito tiekėjo duomenų centre.
• Objektų saugykla, suderinama su S3 – daugelis debesų tiekėjų tokią siūlo; mokama už saugomus gigabaitus ir kartais už parsisiuntimą.

Kainų nelyginame skaičiais – jos keičiasi. Lygink: kaina už GB per mėnesį, mokestis už duomenų parsisiuntimą (atkūrimui!), duomenų centro šalis, minimalus saugojimo laikas.

Įrankis: restic (šifruoja visada)

Knygoje sąmoningai nebuvo įrankio. Siūlome restic: jis visas kopijas visada šifruoja, kopijuoja tik pasikeitimus ir moka dirbti su SFTP, S3 suderinamomis saugyklomis ir kt. Alternatyva – BorgBackup (https://www.borgbackup.org/).

Pavyzdys serveryje: kopijų katalogas ~/kopijos keliauja į kitą serverį per SFTP (kopijos@198.51.100.20 – pakeisk savo adresu ir vartotoju; SSH raktas turi būti sutvarkytas kaip 15 skyriuje).

sudo apt install restic
restic -r sftp:kopijos@198.51.100.20:/srv/restic-repo init
restic -r sftp:kopijos@198.51.100.20:/srv/restic-repo backup ~/kopijos
restic -r sftp:kopijos@198.51.100.20:/srv/restic-repo snapshots
restic -r sftp:kopijos@198.51.100.20:/srv/restic-repo restore latest --target /tmp/atkurimas

• init – vieną kartą sukuria saugyklą ir paprašo slaptažodžio.
• backup – padaro kopiją; snapshots – parodo kopijų sąrašą.
• restore latest --target /tmp/atkurimas – atkūrimo testas į laikiną katalogą, kaip knygoje; tada palygink su diff -r.

Svarbu. restic dokumentacija sako tiesiai: praradus slaptažodį, duomenys prarasti negrįžtamai. Slaptažodį užsirašyk ant popieriaus ir laikyk kitur nei serveris – kaip knygoje: užšifruota kopija be rakto yra ne kopija.

Disko vieta: žurnalai ir Docker

Knygos C ir D prieduose minimos dvi komandos, kurių skyriuose nebuvo. Štai plačiau.

Sistemos žurnalas

journalctl --disk-usage

Parodo, kiek vietos užima visi žurnalo failai (tik skaito – saugu). Jei per daug, seniausius archyvuotus žurnalo failus galima išvalyti:

sudo journalctl --vacuum-size=500M

arba pagal amžių:

sudo journalctl --vacuum-time=4weeks

Valoma tik archyvuota dalis, todėl --disk-usage po valymo gali rodyti šiek tiek daugiau, nei nurodei. Ištrinti žurnalo įrašai negrąžinami – jei tiri gedimą, pirmiausia perskaityk, ką reikia.

Docker

docker system df

SIZE – kiek vietos užima atvaizdai, konteineriai, tūriai ir kūrimo talpykla; RECLAIMABLE – kiek galima atsiimti.

Išvalymas:

docker system prune

Pašalina visus sustabdytus konteinerius, nenaudojamus tinklus, „kabančius“ (bevardžius) atvaizdus ir nenaudojamą kūrimo talpyklą. Prieš vykdydamas paklausia patvirtinimo ([y/N]).

Pavojinga komanda. docker system prune -a dar ištrina visus nenaudojamus atvaizdus (juos teks parsisiųsti iš naujo), o --volumes – nenaudojamus anoniminius tūrius, t. y. duomenis. Knygos compose failų tūriai turi vardus, bet vis tiek: prieš --volumes patikrink docker volume ls ir turėk kopiją.

Docker konteinerių žurnalai pagal numatymą irgi auga. Oficiali dokumentacija siūlo įjungti jų rotaciją arba naudoti local žurnalų tvarkyklę – žr. https://docs.docker.com/engine/logging/configure/

Programų formatai: .deb, .AppImage, Flatpak

3 skyriaus pažadas – plačiau apie formatus. Saugiausias kelias ir toliau – Programų tvarkytuvė.

• Flatpak. Mint Programų tvarkytuvė kai kurias programas siūlo ir kaip Flatpak paketus iš Flathub (https://flathub.org/). Tai tokie pat įprasti Linux paketai, tik veikiantys atskirai nuo sistemos bibliotekų. Diegiant per Programų tvarkytuvę nieko papildomai daryti nereikia.

• .deb. Debian/Ubuntu/Mint paketo formatas. Atsisiųstą failą įdiegti galima dukart spustelėjus arba terminale, būnant tame kataloge:

  sudo apt install ./programa.deb

  ./ būtinas – taip apt supranta, kad tai failas, o ne paketo vardas. Svarbu: .deb failas diegiamas su root teisėmis, todėl imk jį tik iš oficialios programos svetainės. Toks paketas dažnai prideda ir savo saugyklą (kaip Docker 22 skyriuje).

• .AppImage. Viena vykdoma byla, nieko nediegia į sistemą. Paleidžiama taip:

  chmod +x Programa.AppImage
  ./Programa.AppImage

  Taip pat – tik iš oficialios programos svetainės. Jei AppImage nepasileidžia ir skundžiasi dėl FUSE, ieškok sprendimo programos kūrėjų dokumentacijoje.

• .exe, .msi – Windows programos; Mint jų nepaleidžia.

Nuorodos (E priedo atnaujinimai)

Visos E priede atspausdintos nuorodos 2026-09-24 veikė:

• Linux Mint – https://linuxmint.com/download.php
• Ubuntu Server 26.04 leidimo pastabos – https://documentation.ubuntu.com/release-notes/26.04/
• Debian – https://www.debian.org/releases/
• Docker Engine 29 leidimo pastabos – https://docs.docker.com/engine/release-notes/29/
• nginx – https://nginx.org/news.html
• Let’s Encrypt – https://letsencrypt.org/
• Ollama – https://ollama.com/ (dokumentacija: https://docs.ollama.com/)
• Git – https://git-scm.com/
• OpenSSH – https://www.openssh.com/
• William Shotts, „The Linux Command Line“ – https://linuxcommand.org/
• Linux Mint forumai – https://forums.linuxmint.com/
• Ask Ubuntu – https://askubuntu.com/
• Unix & Linux Stack Exchange – https://unix.stackexchange.com/

Pasikeitus kuriam nors adresui, jis bus atnaujintas čia.

Spalvotos figūros

Čia skelbiamos visos knygos schemos (FIG-xx-yy) spalvotame variante. Figūrų numeriai sutampa su numeriais knygoje: rask reikiamą numerį ir atsidaryk spalvotą vaizdą. Spausdintos figūros sukurtos taip, kad būtų aiškios ir pilkais tonais, todėl spalvota versija – patogumas, ne būtinybė.

• 

  0.1 pav. Knygos kelias: nuo pažinties su Linux iki galutinio projekto

• 

  1.1 pav. Trys sluoksniai: programos, branduolys ir aparatūra

• 

  1.2 pav. Operacinė sistema – tarsi daugiabučio administratorius, dalijantis išteklius programoms

• 

  1.3 pav. Linux istorijos laiko juosta: nuo Unix (1969) iki šių dienų

• 

  2.1 pav. Iš ko sudaryta distribucija

• 

  2.2 pav. VirtualBox pagrindinis langas

• 

  2.3 pav. Momentinė kopija – taškas, į kurį visada gali grįžti

• 

  3.1 pav. Linux Mint (Cinnamon) darbalaukis

• 

  3.2 pav. Programų tvarkytuvė

• 

  3.3 pav. Įprasti Windows įrankiai ir jų atitikmenys Linux Mint

• 

  4.1 pav. Vitrina ir sandėlininkas: grafinė sąsaja ir terminalas

• 

  4.2 pav. Iš ko sudaryta užklausos eilutė

• 

  4.3 pav. Komandinės eilutės dalys: komanda, parinktys, argumentai

• 

  4.4 pav. Terminalas po klaidos: sistema pasako, kas negerai

• 

  5.1 pav. Failų sistemos medis ir pagrindiniai katalogai

• 

  5.2 pav. Absoliutusis ir santykinis kelias į tą patį katalogą

• 

  6.1 pav. Komanda mv: pervadinimas ir perkėlimas

• 

  6.2 pav. Šiukšlinė ir rm: kas grįžta, o kas ne

• 

  7.1 pav. Teksto redaktorius nano

• 

  7.2 pav. Kanalas: cat perduoda tekstą komandai wc

• 

  8.1 pav. Raktų ryšuliai: vartotojai, grupės ir root

• 

  8.2 pav. sudo – laikinas raktas su laikmačiu

• 

  9.1 pav. Eilutės iš ls -l išvesties išardymas

• 

  9.2 pav. Trys teisės ir trys rateliai

• 

  10.1 pav. Iš saugyklos per apt į sistemą

• 

  10.2 pav. apt update ir apt upgrade – ne tas pats

• 

  11.1 pav. Viena programa – keli procesai

• 

  11.2 pav. Procesai kaip virtuvės darbuotojai

• 

  11.3 pav. Kaip skaityti free -h išvestį

• 

  12.1 pav. systemd – sistemos namų tvarkytojas

• 

  12.2 pav. start, stop, enable ir disable: kada veiks paslauga

• 

  12.3 pav. Žurnalo įrašo anatomija

• 

  13.1 pav. Prijungimo taškas – vartai į laikmeną

• 

  13.2 pav. tar parinkčių atmintinė

• 

  14.1 pav. DNS kelias nuo vardo iki puslapio

• 

  14.2 pav. Prievadai – tarsi butai daugiabutyje

• 

  14.3 pav. DNS – interneto adresų knyga

• 

  15.1 pav. SSH – užšifruotas tunelis tarp kompiuterių

• 

  15.2 pav. SSH raktų pora: raktas ir spyna

• 

  15.3 pav. Piršto antspaudo klausimas pirmą kartą jungiantis

• 

  16.1 pav. Serverio paruošimo kontrolinis sąrašas

• 

  16.2 pav. Ugniasienė: kas atidaryta, kas uždaryta

• 

  16.3 pav. Kodėl SSH leidimas visada eina pirmas

• 

  17.1 pav. Lankytojo kelias iki svetainės failo

• 

  17.2 pav. Nukreipimas iš HTTP į HTTPS

• 

  17.3 pav. Serverio blokai: vienas nginx, kelios svetainės

• 

  18.1 pav. Atsarginių kopijų taisyklė 3-2-1

• 

  18.2 pav. Kopija vertinga tik tada, kai atkūrimas išbandytas

• 

  18.3 pav. Atkūrimo testo eiga

• 

  19.1 pav. Scenarijus – tarsi receptas

• 

  19.2 pav. Kintamasis – dėžutė su etikete

• 

  19.3 pav. Sąlyga if: dvi galimos šakos

• 

  20.1 pav. crontab laiko formatas: penki laukai

• 

  20.2 pav. Kur slaptų raktų nedėti niekada

• 

  20.3 pav. cron eiga: laikas, komanda, žurnalas

• 

  21.1 pav. Trys Git zonos

• 

  21.2 pav. Git istorija kaip laiko mašina

• 

  22.1 pav. Konteineris – supakuota darbo vieta

• 

  22.2 pav. Virtuali mašina ir konteineris

• 

  22.3 pav. Atvaizdas, konteineriai ir tūris

• 

  23.1 pav. Kelias nuo programos per API iki modelio ir atgal

• 

  23.2 pav. Žetonai – teksto gabaliukai, už kuriuos mokama

• 

  23.3 pav. Privatumo palyginimas: vieša svetainė, mokama API, vietinis modelis

• 

  24.1 pav. RAM ir VRAM – du darbastaliai modeliui

• 

  24.2 pav. Kvantavimas: tas pats vaizdas skirtinga raiška

• 

  24.3 pav. Agentas – padėjėjas su įrankių sąrašu

• 

  24.4 pav. AI paslaugos architektūra: naršyklė, sąsaja, modelis

• 

  25.1 pav. Visa sistema, kurią pastatei

• 

  25.2 pav. Galutinis projektas: 15 žingsnių, 5 etapai

• 

  26.1 pav. Gedimų tikrinimo medis

• 

  26.2 pav. Simptomas nėra priežastis

• 

  28.1 pav. Internetinio priedo QR kodas

Komandų kopijavimas

Visos numeruotos knygos komandos (pvz., „Komanda 22.1“) vienoje vietoje, suskirstytos pagal skyrius, kad ilgų eilučių nereikėtų perrašinėti iš popieriaus. Šis puslapis generuojamas iš failo komandos-lt.json.

Prieš įklijuodama komandą į terminalą, perskaityk ją ir pakeisk pavyzdines reikšmes (ona, admin, 203.0.113.10, ona-svetaine.lt, <modelis>) savomis.

                          certutil -hashfile "C:\Users\Vardas\Downloads\linuxmint-22.3-cinnamon-64bit.iso" SHA256
                        

                          pwd
                        

                          ls
                        

                          ls -l
                        

                          ls --help
                        

                          history
                        

                          pwd
                        

                          ls /
                        

                          cd /home
pwd
ls
cd ona
pwd
cd ..
pwd
cd ~
pwd
                        

                          ls -R medis
                        

                          cd ~/bandomasis
echo "pirmoji eilutė" > uzrasai.txt
echo "antra eilutė" >> uzrasai.txt
                        

                          nano sveikinimas.txt
                        

                          cat uzrasai.txt | wc -l
                        

                          grep "antra" uzrasai.txt
                        

                          wc uzrasai.txt
                        

                          whoami
                        

                          id
                        

                          sudo ls /root
                        

                          sudo adduser testas
                        

                          su - testas
                        

                          sudo deluser testas
                        

                          chmod u+x scenarijus.sh
                        

                          chmod 644 scenarijus.sh
                        

                          stat -c '%A %U %n' scenarijus.sh
                        

                          sudo chown ona:ona projektas
                        

                          sudo apt update
                        

                          sudo apt install tree htop
                        

                          apt show bash
                        

                          sudo apt remove tree
                        

                          sudo apt upgrade
                        

                          ps aux
                        

                          htop
                        

                          free -h
                        

                          df -h
                        

                          uptime
                        

                          kill 2451
                        

                          systemctl status cups
                        

                          sudo systemctl stop cups
sudo systemctl start cups
sudo systemctl restart cups
                        

                          sudo systemctl disable cups
sudo systemctl enable cups
                        

                          ls /var/log
                        

                          journalctl -u cups
journalctl -u cups -e
journalctl -u cups --since "1 hour ago"
                        

                          journalctl -f
                        

                          lsblk
                        

                          df -h
                        

                          tar -czf archyvas.tar.gz dokumentai uzrasai.txt
                        

                          tar -tzf archyvas.tar.gz
                        

                          tar -xzf archyvas.tar.gz -C iskleidimas/
                        

                          ip addr
                        

                          host example.com
                        

                          ss -tlnp
                        

                          ping -c 4 127.0.0.1
ping -c 4 192.168.1.1
                        

                          ssh ona@192.168.56.101
                        

                          ssh-keygen -t ed25519
                        

                          ssh-copy-id ona@192.168.56.101
                        

                          scp ~/bandomasis/sveiki.txt ona@192.168.56.101:~
                        

                          sudo adduser admin
sudo usermod -aG sudo admin
                        

                          sudo ufw allow OpenSSH
sudo ufw enable
sudo ufw status verbose
                        

                          sudo sshd -t
sudo systemctl reload ssh
                        

                          sudo apt install unattended-upgrades
                        

                          sudo apt install nginx
sudo ufw allow 'Nginx Full'
sudo ufw status
                        

                          sudo nginx -t
sudo systemctl reload nginx
                        

                          sudo apt install certbot python3-certbot-nginx
                        

                          sudo certbot --nginx -d ona-svetaine.lt
                        

                          sudo certbot renew --dry-run
                        

                          mkdir -p ~/kopijos
sudo tar -czf ~/kopijos/etc-nginx-$(date +%F).tar.gz /etc/nginx
                        

                          rsync -av --dry-run ~/bandomasis/ ~/bandomasis-kopija/
rsync -av ~/bandomasis/ ~/bandomasis-kopija/
                        

                          mkdir -p /tmp/atkurimas
sudo tar -xzf ~/kopijos/etc-nginx-$(date +%F).tar.gz -C /tmp/atkurimas
sudo diff -r /tmp/atkurimas/etc/nginx /etc/nginx
                        

                          mkdir -p ~/serverio-kopijos
rsync -av -e ssh admin@203.0.113.10:kopijos/ ~/serverio-kopijos/
                        

                          cd ~/bandomasis
nano pirmasis.sh
                        

                          VARDAS="Ona"
echo "$VARDAS"
echo "Labas, $VARDAS!"
                        

                          nano svecias.sh
                        

                          nano tikrintojas.sh
                        

                          cd ~/bandomasis
nano kopija.sh
                        

                          bash -n kopija.sh
chmod u+x kopija.sh
./kopija.sh
                        

                          crontab -e
                        

                          crontab -l
                        

                          printenv
export BANDOMOJI=labas
echo $BANDOMOJI
                        

                          nano ~/.env
chmod 600 ~/.env
                        

                          mkdir ~/serverio-dokumentacija
cd ~/serverio-dokumentacija
git init
                        

                          git status
                        

                          git add README.md
git status
                        

                          git commit -m "Sukuriu serverio dokumentacijos saugyklą"
                        

                          git log --oneline
                        

                          git status
git diff
                        

                          docker run -d --name mano-puslapis -p 8080:80 nginx
docker ps
                        

                          docker logs mano-puslapis
                        

                          docker exec mano-puslapis sh -c 'echo "<h1>Pakeista konteinerio viduje</h1>" > /usr/share/nginx/html/index.html'
docker stop mano-puslapis
docker rm mano-puslapis
docker run -d --name mano-puslapis -p 8080:80 nginx
                        

                          docker volume create puslapio-duomenys
docker run -d --name mano-puslapis -p 8080:80 -v puslapio-duomenys:/usr/share/nginx/html nginx
                        

                          docker compose up -d
docker compose ps
                        

                          ollama run <modelis>
                        

                          curl http://localhost:11434/api/generate -d '{
  "model": "<modelis>",
  "prompt": "Parašyk vieną sakinį apie Linux.",
  "stream": false
}'
                        

                          mkdir -p ~/ai-paslauga && cd ~/ai-paslauga
nano compose.yaml
docker compose up -d
                        

                          sudo reboot
                        

                          curl -I http://203.0.113.10
systemctl status nginx
sudo systemctl start nginx
curl -I http://203.0.113.10
                        

                          curl -I --max-time 10 https://ona-svetaine.lt
systemctl status nginx
ss -tlnp
ping -c 3 203.0.113.10
sudo ufw status
sudo ufw allow 'Nginx Full'
curl -I https://ona-svetaine.lt
                        

                          df -h
sudo du -sh /*
sudo du -sh /home/*
ls -lh /home/admin
rm ~/blokas1.img ~/blokas2.img
df -h
                        

Klaidų sąrašas (errata)

Pataisymų kol kas nėra.

Radai klaidą – komandą, kuri neveikia, netikslų faktą ar rašybos klaidą? Parašyk adresu hello@ovanap.no. Nurodyk:

1. knygos puslapį arba skyrių ir komandos numerį;
2. tikslų komandos tekstą ir tikslų klaidos pranešimą;
3. sistemos versiją (cat /etc/os-release).

Kiekvienas patvirtintas pataisymas bus įrašytas čia su data.

Apie knygą